- privykėti
- 2 privykė́ti LVIV526 žr. 2 priveikėti: Ana vykė́te privykė́jo vagiulką, t. y. staigu antpuolusi mušė su pagaliu J. Ana privykė́jo šunį smailų negyvai J. Privykė́ti yra staigu primušti J. Katinai privykė́[ja] mūsų katiną J. Tilviks žvirblį privykė́jo, plunksnos padulkėjo JD1512. Aš aną privykėsu J.Jabl(Als). Ten anus i privykė́jo, i pradėjo iš ten anie (vokiečiai per karą) grįžti, atbuli, atbuli End. ║ tr. prikamuoti, prikankinti: Kai privykė́s gerai, žinos End. \ vykėti; išvykėti; pavykėti; privykėti
Dictionary of the Lithuanian Language.